„Kelionė į Saulę“ nukreipia žvilgsnį į vaikus, kurių likimai buvo sužaloti karo konfliktų, ir jų žvilgsnio galią, atskleidžiančią tikrovę, užtemdytą oficialaus istorinio naratyvo. Filmas paremtas Austrijos vaikų prisiminimais, kurie pokario metu buvo išsiųsti į karo siaubo išvengusią Portugaliją. Filmas sukurtas vien iš archyvinės medžiagos ir brėžia paraleles su dabartine Europa, kurioje „kito“ erdvė buvo drastiškai sumažinta.