1900-ųjų vasarą 17-metė Elizabet ruošiasi duoti įžadus, kai netikėta vyresniosios sesers mirtis priverčia ją palikti vienuolyną ir grįžti į šeimos ūkį. Gimtinė ją pasitinka netikėtai šaltai: gyventojų žvilgsniai įtaresni nei vaikystėje, o šeimos nariai akivaizdžiai kažką slepia. Mėgindama rekonstruoti paskutinius sesers gyvenimo mėnesius, Elizabet nejučia pradeda maištauti prieš konservatyvias kaimelio taisykles ir vis tvirčiau siekti teisės pačiai rinktis savo gyvenimo kryptį. „Griausmo“ režisierė pasiūlo pažvelgti į krikščioniškąją dogmatiką per feministinę optiką, švelniai ir įžvalgiai suteikdama kūnišką skambesį jos tiesoms.
