Įkvėptas Michelangelo Antonionio ir Marko Rothko susirašinėjimo, filmas yra eksperimentinis meilės laiškas italų kinui. Sekdamas Monicos Vitti vaidinamų personažų pėdomis, jis atskleidžia M. Antonionio vizijos geografiją, trindama ribas tarp subjekto ir peizažo, fantastikos ir tikrovės.
