Sergejus Loznica dalijasi patirtimi konstruojant archyvinės dokumentikos filmus
Šių metų „Scanoramoje“ pristatantis archyvinės dokumentikos filmą „Kyjivo procesas“ (2022), Sergejus Loznica savo nauju darbu kaip niekad aktualiai grąžina žodžiais neapsakomo siaubo holokausto istoriją.
Naujojo filmo pavadinimas nurodo Kyjive vykusį teismą, kurio metu buvo tiriami pirmieji nacių nusikaltimai, vėliau Niurnberge įvardinti kaip nusikaltimai žmoniškumui. 1946-ųjų sausį vykusiame teisme 15 kaltinamųjų stojo prieš teisingumą byloje Nr.1679 — „Žiaurumai, įvykdyti fašistų okupantų Ukrainos sovietų respublikos teritorijoje“.
Naudodamas unikalius, anksčiau nerodytus archyvinius kadrus, Sergejus Loznica rekonstruoja esminius šio teismo momentus — kaltinamųjų pareiškimus, liudininkų parodymus, tarp jų — išgyvenusių Aušvico koncentracijos stovyklą ir Babin Jaro daubą, kurioje per 3 dienas nacistinės pajėgos Ukrainoje sunaikino daugiau nei 30 000 žydų. Filmas šokiruojančiai aktualus šiandien, kai Ukrainos žmonės vėl tapo barbariško žiaurumo invazijos aukomis.
M. Heideggeris yra pabrėžęs, kad mokslinės tiesos samprata yra pernelyg siaura. Siekdamas meninės tiesos, S. Loznica dekonstruoja kultūrines ir ideologines klišes ir pastato žiūrovą į akistatą su lemiamais Europos istorijos momentais, kurie negali nueiti į užmarštį.
Pasak kino kritikų, S. Loznicos archyvinė kronika kaip vos keletas kitų kūrėjų primena mums beribį šiuolaikinio žmogaus žiaurumą ir kvailumą — tiek nesugebėjimą atsisakyti brutalių nusikaltimų, tiek — pasimokyti iš praeities.
Sergejus Loznica metų metus praleidžia istorinės dokumentikos archyvuose. Ką apie šį sizifišką darbą sako pats režisierius? „Mano tikslas nėra ką nors pamokyti. Šveicarų dramaturgas Maksas Frišas yra pasakęs: viskas jau buvo pasakyta. Bet kadangi niekas negirdi, reikia kartoti ir kartoti. Visada yra vilties, kad kas nors galbūt klausosi.“
Kanų ir Venecijos kino festivaliuose savo filmus pristatantis S. Loznica meistriškumo seminaro metu pasidalins archyvinės dokumentikos filmų kūrybos užkulisiais ir atskleis tokio kino kūrimo principus. Auditorija galės užduoti klausimus.
Filmo „Kyjivo procesas“ anonsas
Sergejus Loznica, scenarijų autorius, režisierius, prodiuseris. Užaugęs Kyjive, 1987 m. baigė taikomosios matematikos studijas Kyjivo politechnikos institute, o 1997 m. – kino režisūrą Rusijos kinematografijos institute Maskvoje (VGIK). Dokumentinius ir vaidybinius filmus kuria nuo 1996-ųjų, šiuo metu yra režisavęs 25 apdovanojimais įvertintus dokumentinius ir 4 vaidybinius filmus. Jo vaidybinis debiutas „Mano laimė“ (2010) buvo pristatytas pagrindinėje Kanų kino festivalio programoje, „Rūke“ (2012) Kanuose pelnė FIPRESCI prizą, „Nuolankioji“ (2017) varžėsi pagrindiniame Kanų kino festivalio konkurse, o „Donbasas“ (2018) apdovanotas už geriausią režisūrą Kanų programoje „Ypatingas žvilgsnis“.
2013 m. įkūrė kino gamybos kompaniją „Atoms & Void“. S. Loznicos dokumentinis filmas „Maidanas“ (2014), atskleidžiantis Ukrainos oranžinės revoliucijos kronikas, Kanų kino festivalyje buvo pristatytas „Specialiųjų seansų“ programoje. Jo vėlesni ilgametražiai dokumentiniai filmai „Įvykis“ (2015), „Austerlicas“ (2016), „Procesas“ (2018) ir „Valstybinės laidotuvės“ (2019) pristatyti specialiuose seansuose tarptautiniame Venecijos kino festivalyje. Filmas „Babin Jaras. Kontekstas“ (2021) pernai Kanų kino festivalyje įvertintas „L’oeil d’Or“ specialiuoju žiuri prizu. „Scanorama“ rodė daugelį šio garsaus kino režisieriaus filmų.
Šiuo metu Loznica režisuoja pjesę „Mirties triumfas“ („Erinijos“) pagal Goncourt’ų premija įvertintą prancūzų-amerikiečių rašytojo Jonathano Littello romaną „Gera linkinčiosios“ (angl. „The Kindly Ones“), kurio premjera Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje planuojama šių metų gruodį.
Renginys lietuvių k. (vert. Dmitrij Gluščevskij)
Renginys vyko lapkričio 19 d.