Emilijos Škarnulytės meistriškumo seminaras.
Šių metų „Scanoramoje“ pristatydama debiutinį ilgametražį dokumentinį filmą „Burial“ („Kapinynas“, 2022), viena žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkų tarptautinėje arenoje, Emilija Škarnulytė, pasidalins debiuto detalėmis, ilgametės kūrybos temomis ir užkulisiais bei padės susidaryti nuomonę, ar šiandienos kūrėjas gali likti apolitiškas.
Kalbėdama apie savo darbus su filmų platformos „Vdrome“ atstovu Nadimu Samman, 2018-aisiais Emilija pasakė: „Paskutinius dešimt metų savo filmuose tyrinėju vietas, kur šiuolaikinė politika režisuoja žmonių ir ne žmonių pasaulius, keičiasi ekologinės ir kosminės ribos. Noriu jausti „gilųjį laiką“ ir įvairius jo režimus ne žmonių ir postžmonių pasaulyje.“
Balansuojanti tarp dokumentalumo ir fikcijos, E. Škarnulytės kūryba nukelia į „gilųjį laiką“ – nuo geologinio ir kosminio iki ekologinio ir politinio. Tarp dokumentikos ir vaizduotės kuriami filmai ir videoinstaliacijos tarsi leidžia patirti nematomas struktūras. Jos akla močiutė Grūto parke švelniai paliečia erozijos paveiktą Lenino skulptūrą. Neutrino detektoriai ir dalelių greitintuvai matuoja kosmoso architektūrą. Už poliarinio rato povandeninių laivų tuneliais plaukioja postžmonių rūšys, šliaužiojančios ir tektoninių lūžių linijomis Vidurio Rytų dykumoje.
E. Škarnulytė 2019-aisiais pelnė pagrindinį Venecijos bienalės papildomos programos apdovanojimą „Future Generation Art Prize“, prestižinį apdovanojimą menininkams iki 35 metų, dėl kurio varžėsi 5800 dalyvių.
Po seminaro buvo surengta klausimų ir atsakymų sesija.
Emilija Škarnulytė (g. 1987, Vilniuje) – menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. buvo apdovanota „Ateities kartos meno prizu“ („Future Generation Art Prize“), taip pat atstovavo Lietuvą 22-ojoje Milano trienalėje. Paskutiniu metu menininkės personalinės parodos buvo surengtos Radvilų rūmų dailės muziejuje (2022 m.), Londono „Tate Modern“ (2021 m.), „Kunsthaus Pasquart“ Šveicarijoje (2021 m.), Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2021 m.) ir kt.
Jos filmai yra Pompidou meno centro ir „Kadist Art Foundation“ kolekcijose ir buvo pristatyti Modernaus meno muziejuje Niujorke, Pompidou meno centre Paryžiuje, Serpentine galerijoje Londone bei daugelyje kino festivalių, tarp jų – „Visions du Reel“, HOT DOCS, Roterdamo, Busano ir Oberhauzeno.
Škarnulytė yra baigusi šiuolaikinio meno magistro studijas Trumsės meno akademijoje Norvegijoje, yra „Polar Film Lab“ (Norvegija) kolektyvo, dirbančio su 16mm kino juostomis, įkūrėja. E. Škarnulytė taip pat yra menininkų dueto „New Mineral Collective“ narė.
Filmografija: „Aldona“ (2012, trumpametražis dok. f.), „Tuščiavidurė žemė“ (2013, trumpametražis dok. f.), „Sirenomelia“ (2018, trumpametražis filmas-videoinstaliacija), „Mirror Matter“, (2018, trumpametražis filmas-video projekcija), „Eternal Return“ (2021, trumpametražis filmas-videoinstaliacija), „Daugdara. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“ (2021, „Circular Time. For Aleksandra Kasuba“, trumpametražis filmas-videoinstaliacija), „Aphotic Zone“ (2022, trumpametražis filmas), „Kapinynas“ (2022, „Burial“, dokumentinis pilnametražis filmas).
Moderuoja:
Goda Januškevičiūtė – Lietuvos žurnalistikos centro lektorė, mokslo komunikacijos programos autorė, „Vilnius Actors Studio“ narė, reguliariai rengusi tekstus „Delfi“, „Alfa“, „Lietuvos ryto“, „Lietuvos žinių“ redakcijoms. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ industrinių renginių vadovė.
Renginys lietuvių k.
Renginys vyko lapkričio 20 d.