Atokaus Sakartvelo pajūrio miestelio monotoniją nutraukia netikėta nelaimė: Elikas, vienas iš saujelės nuolatinių gyventojų, randamas pasikoręs. Jo deramai palaidoti atvykusi sostinėje gyvenanti anūkė iškart sulaukia įtarių žvilgsnių. Pasirodo, senelis miestelyje nebuvo itin mėgstamas. Netrukus paaiškėja, kad jis turėjo ilgametį romaną su miestelio kavinės pavadinimu „Šlapias smėlis“ šeimininku. Šis niekur neskubantis filmas nagrinėja mažų konservatyvių bendruomenių buitinę homofobiją ir tampa poetiška ode meilei, nepaisančiai lyčių, amžiaus ir tradicijų.
