„Jei iš tiesų mane mylėtum, nemiegotum dar ir su juo.“
Andrėja – moteris be praeities. Ji žaisminga, tiesi, linksma, nuoširdi, nenuspėjama. Filipas ir Martinas – tėvas ir sūnus, neabejingi Andrėjai. Jos atsiradimas turėtų užpildyti tuštumą, atsiradusią mirus žmonai ir motinai Hanai. Prasideda geismo vasara, bet vidinė tuštuma, besiverianti veikėjų sielose, ragina juos ieškoti paguodos ir saugumo. Visi trys kurį laiką gyvena anapus visuomenės ribų, bet galiausiai pasiduoda žmogiškiems troškimams. Meilę aptemdo baimė, o dabartis išnyksta rytojaus miglose.
