„Ar pridėjęs ranką prie širdies prisiektum prieš Dievą, kad niekada nebuvai pradėjęs jokio kivirčo su Pearu?“
Estija, 1870-ieji. Andrėjas kartu su žmona atvyksta į naujai įsigytą ūkį pradėti savo gyvenimo. Apleista, pelkių apsupta vieta netrukus turėtų tapti jaukiais šeimos namais. Tereikia įveikti nederlingą žemę, suvienyti kaimynus ir užauginti įpėdinį – sūnų, kuris tęstų tėvo pradėtus darbus. Andrėjaus planai žlunga, kai gamta atsisako paklusti, kaimynai pasirodo esantys nepalenkiami varžovai, o žmona gimdo vien dukteris. Ieškodamas tiesos ir teisingumo, vyras blaškosi tarp teismo, smuklės ir Biblijos, aukodamas ne tik savo artimuosius, bet ir save.
