„Tik viena kelionė... Ir viskas. Nei policijos, nei skolų... Baigta.“
Juzefui leidžiama palikti pabėgėlių paskirstymo centrą, bet jis neturi šeimos, pas kurią galėtų grįžti. Nuo tėvo pastojusi Klojė priversta bėgti į Ispaniją. Įkvėptas blogo brolio pavyzdžio, Lorenzas nori užsidirbti gabendamas narkotikus. Ši trijulė nepažįstama, bet nė vienas iš jų nerūpi niekam kitam pasaulyje, ir to pakanka, kad, sykį susidūrę, jie jau neišsiskirtų. „Rojaus klajokliai“ nėra įkvepianti išganymo istorija. Tačiau tvirta režisieriaus ranka sugeba šio filmo veikėjų vargus paversti tikra poezija.
