„Nereikia kaltinti vaikų už žmonijos paklydimus.“
Berniukas pabėga iš namų. Tūnodamas savo slėptuvėje, įtempęs ausis klausosi jo ieškančių žmonių balsų. Žaidimui pasibaigus, priešais lieka plytėti neaprėpiama ir suskeldėjusi žemė, kurią reikia pereiti, norint pabėgti nuo to, kas privertė jį sprukti. Susikirtus jo ir keliaujančio kunigo keliams, jų gyvenimai negrįžtamai pasikeis.
