Toks kasdienis įrankis kaip plastikinis šaukštas gali atrodyti tikru nereikšmingumo įsikūnijimu. Tačiau mažai kas susimąsto, kiek žmonių ir mašinų turi dirbti išvien, kad jo vienkartinis panaudojimas taptų įmanomas. Režisierė Laila Pakalniņa nukreipia žvilgsnį į šią disproporciją ir vien tik kino kalba demaskuoja visą šiuolaikinės vartotojų civilizacijos vidinį absurdą.
