„- Argi tai ne fantastiška?
- Kas?
- Viskas.“
Senovės graikų mitų įkvėptas pasakotojas per švelnią sapno miglą vedžioja mus po žmogaus gyvenimo grožį ir žiaurumą, apstumą ir skurdą. Nereikšmingos kasdienybės akimirkos pasiveja istorinius įvykius ir stoja greta į priešakinę liniją: pora žingsniuoja per karo nusiaubtą Kelną, merginos šoka gatvėje priešais kavinę, o priešo sutriuškinta armija užklysta į karo belaisvių stovyklą. Ši įspūdinga odė ir rauda suka amžinybės kaleidoskopą ir tęsia amžinąjį pasakojimą apie neįveikiamą žmogiškosios būties trapumą.
