Yra toks daiktas. Jis ir pats ilgiausias ir pats trumpiausias. Jis greičiausias, bet ir labai lėtas. Jis didžiulis ir vientisas, bet gali būti ir dalimis.
Kinijos priemiestyje pradėjus judėti žemei, inžinierių komanda, kurios narys yra Hao, siunčiama surasti priežasčių. Po kelių dienų, vaikščiodamas po apleistą rajoną, Hao užsuka į mokyklą, kur randa dienoraštį. Jame aprašomas berniuko ir jo draugų grupelės istorija. Pamažu Hao pradeda suprasti, kad dienoraštis kažkaip susijęs su jo paties gyvenimu. „Priemiesčio paukščiai“ – elegantiškas laiko galvosūkis apie vaikystės džiaugsmus ir brandos melancholiją.
