Poetiškai simbolinė istorija apie išnykstantį laiką, žemę ir šiuolaikinę tikrovę.
Senasis sodininkas nepailsdamas dirba dieną ir naktį. Atsidėkodama gamta jam suteikia prieglobstį bei gausų derlių. Atėjus rudeniui, daugėja darbo - sodininkas su užsispyrimu pluša, tačiau visko suspėti nebegali. Norėdamas palengvinti jo naštą, jaunasis namo savininkas pasisamdo naują sodo prižiūrėtoją. Tai poetiškas ir simboliškas pasakojimas apie prabėgantį laiką, gimtąją žemę bei šių dienų realybę.
„Senojo sodininko ir jo sodo meilės istorija – tai odė Latvijos kaimui ir praeitos kartos darbui, vertybėms ir protėvių tradicijoms. Visgi pasiilgstu senelių žemės, apie kurią jie daug pasakojo, kai buvau maža. Turėjau perteikti tą besikeičiančio pasaulio jausmą šioje trumpoje istorijoje ir pasidalyti ja su jumis,“ sako režisierė Madara Dišlerė.
