Poezija, tu nušviesi mano kelią kaip liepsnojantis drugys.
„Feliniškas“, – taip šį filmą apibūdina kritikai ir priduria, kad tai yra žiūroviškiausias ir labai jaudinantis šio įvairiapusiško kūrėjo darbas, kuriame rodomos universalios žmogiškosios patirtys prabyla į kiekvieną. Ypač jautrus galbūt ir dėl to, kad jis yra autobiografinis, atviras ir nuoširdus režisieriaus darbas.
Paauglys Alechandras svajoja tapti poetu, tačiau griežtas tėvas tokių kalbų nė girdėti nenori. Alechandrą poezija vilioja, nes ji yra raktas nuo durų, už kurių – visa, kas draudžiama, o drauge ir visas klounų, nykštukų, stebuklo, geidulingų naktų ir melancholijos prisodrintas pasaulis. Jautrų, kiek drovų Alechandrą vaidina režisieriaus sūnus Adanas, o ir pats režisierius pasirodo juostoje, kad pasikalbėtų su jaunu savimi.
