– Kokios bėdos, jaunuoli?
– Kultūrinės.
Giljotinuoto prancūzo kaukolė po kelių šimtmečių grįžta ant buvusio namo lentynos, praeiviai paslaugiai pakiša pervažiuoto vyro kūną po vartais, žvitrių riedutininkių rankose pranyksta miestiečių daiktai, o kaimynai tarsi kino filmą slapta stebi vieni kitų gyvenimus. Prieštarų, satyros ir švelnaus liūdesio persmelktas pasakojimas liudija netobulai žavius tikrovės sąskambius, vertybių kaitą ir istorinių pasažų beprasmybę. Groteskiškoms linksmybėms čia pasiduodama tik trokštant įveikti nykią kasdienybę. Kad taktas po takto pasigirstų sielą šildanti muzika.
„Šiame filme noriu įamžinti visas mane žavinčias gyvenimo smulkmenas: turtingųjų optimizmą, kai jie švaisto savo gyvenimus gaišdami laiką intrigoms, dviveidiškumui ir korupcijai tik tam, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų, pamiršdami, jog nieko nėra amžino ir viskas turi pabaigą, ir vargšų svajones apie gerovę. Deja, tapę turtingi jie pasmerkti būti nelaimingi kaip ir tie, kuriems pavydėjo“, – sako režisierius Otaras Iosselianis.
