- Kada mes paskutinįkart valgėm?
- Nežinau. Beprasmiška skaičiuot.
Du jauni žydai pasprunka iš traukinio, vežančio į koncentracijos stovyklą. Virš galvų švilpiant kulkoms, jiedu pasileidžia miško link. Prasideda jų kelionė. Nepažįstamomis teritorijomis ir nežinoma kryptimi. Alkani ir išsekę, jie vis dažniau nugrimzta į prisiminimus, sapnus ir haliucinacijas. Kai vienas jų iš kaimo moters pavagia kepalą duonos, pabėgėlius pradeda persekioti ir vietinių medžiotojų būrys. Vaikinai vėl bėga. Kad liktų gyvi. Bent dar vieną dieną.„Šis filmas paremtas tikra istorija, bet jis abstraktus. Laikas nėra konkretus, tai ne realizmas, ir aktoriai neatrodo kaip jauni žydai. Filme beveik nėra dialogų, tik tyla ir aplinkos garsai“, – sako režisierius Janas Němecas.
