- Jei Dievas negali susitvarkyti, vadinasi, teks mums.
Trys pas močiutę gyvenančios seserys ruošiasi sutikti ketvirtąją, iš kitos tėvo šeimos atvyksiančią sesutę. Nors iš pradžių ketveriukė bendrauja kiek nejaukiai, netrukus visos seserys susigyvena. Kaltinti galima naminį slyvų vyną, kurį merginos kas vakarą gurkšnoja. O prie taurės kiekvienas pokalbis, tyčia ar ne, gerokai nuoširdesnis. Nerūpestingai leisdamos dienas visos jos emociškai auga, bando suprasti suaugusiųjų pasaulį ir atleisti tėvams už viską, ką šie padarė neteisingai.„Mane sujaudino ne tik Kamakuros miesto grožis ar keturių seserų likimas, bet ir jausmas, kad šis pajūrio miestas yra tarsi atskiras veikėjas, kuris sugeria ir apima viską. Grožis kyla iš suvokimo – ne liūdno, bet atviro ir paliečiančio širdį, – kad mes esame tik smiltelės, tik visumos dalis. Laikas bėgs ir miestas gyvuos toliau, net kai mūsų jau nebebus“, – sako režisierius Kore-eda Hirokazu.
