Ir mano bybys didesnis už smegenis. Bybys turi vieną paskirtį – pistis.
Ir aš viską supisau.
Merfis nebenori būti su savo vaiku ir žmona, kuri tebuvo jaunutė kaimynė, kai jis gyveno su buvusia mergina Elektra. Tik susipažinę ir parūkę žolės, jie mylėjosi trise, ir šį prisiminimą Merfis saugo kaip didžiausią brangenybę, praskaidrinančią niūrią pirmą Naujųjų metų dieną. Tada, paskendęs kūniškuose malonumuose su dviem patraukliomis moterimis, gulėdamas popietės saulės apšviestoje lovoje, jis buvo laimingas. Mylėjo ir jautėsi mylimas. Dabar toks nėra. Merfis nepaliauja galvoti apie Elektrą ir jųdviejų meilės nuotykius. Apie dvejus laukinės aistros metus.
„Šiuo filmu labiausiai priartėju prie to, ką per gyvenimą sužinojau apie būtį. Taip pat tai pats melancholiškiausias filmas. Man malonu, kad galiu dalytis šiuo džiaugsmo, ekstazės, atsitiktinumų ir klaidų kaleidoskopu“, – sako režisierius Gasparas Noé.
