– Jo pirmoji žmona manęs neįspėjo, kiek vargo su juo turėsiu.
– Na, negyva būdama nelabai beįspės.
Vitoldas – niekaip teisės studijų nebaigiantis jaunuolis. Jis įnirtingai maigo kompiuterio klavišus ir šūkauja įmantrybes, kurios jam šauna į galvą apėmus kūrybiniam šėlui. Rašant romaną svarbu nepaleisti įkvėpimo. Kartu su nauju draugeliu Fuksiu Vitoldas apsigyvena jaukiame provincijos šeimos namelyje: gauna pusryčius į lovą, o vakarais yra kviečiamas prie namiškių stalo. Jo vaizduotę kaitina neseniai ištekėjusi šeimininkų dukra, jos skaisčios akys ir goslios lūpos. Slampinėdamas aplink naujųjų namų sodą, Vitoldas pamato pakartą žvirblį. Palinkusi galvutė, praviras snapelis. Vitoldas suklūsta. Žvirbliai įprastai nesikaria, kariasi žmonės.
„Slapčiomis sekame šios istorijos vingiais. Regime ją sudėtingą ir persmelktą seksualumo, tokią, kokia ji yra Witoldo Gombrowicziaus romane, – iškreipta ir kurioziška, aštri ir brutali, kupina nerimo, o kai kurie galbūt pasakytų hičkokiška“, – sako režisierius Andrzejus Żuławskis.
