- Pašovė žmogų, stovėjusį prie nežinomo kareivio kapo. Žmonės į jo kraują pamerkė vėliavą ir aukštai ją iškėlę šaukė: „Laisvė! Laisvė! Ne okupacijai!“
Būrelis aktorių keliauja per Graikiją: traukiniais, autobusais, pažliugusiais provincijos keliukais, paplūdimiu. Per šią kelionę jiems pro akis praslinks Antrasis pasaulinis ir pilietinis karai. Pavargę ir nuskurę, tačiau nepraradę savo orumo, jie visad pasiruošę vaidinti. Gatvėse skamba aistringos politinės dainos, aidi propagandiniai šūkiai, sklando skrajutės, blunka plakatai, pilasi šūviai, į akmeninį grindinį atsimuša išsigandusių žmonių žingsniai. Politines permainas palydi šalti istorijos nukankintų artistų žvilgsniai, kartais įsiplieskiantys daina ar žmogžudyste. O iš dangaus abejingai liejasi šviesos akvarelės.Graikai užaugo garbindami stabus. Šiame filme stengiausi priartinti mitologiją prie žmogaus ir jo kasdienybės“, – sakė režisierius Theodoras Angelopoulas.