- Ir kas tada?
- Išlipsi iš mašinos ir duosi į snukį.
Vidury baltos dienos Vilniuje sumušamas trisdešimtmetis vaikinas. Randai jo pernelyg negąsdina, bet atsitokėti sunku. Taipgi nedaroma! O visai netoliese vaikštinėja jo mušeikos. Dieną mokyklos sporto salėje jie treniruojasi, kaip žmogų „nudaužti“ iš pirmo smūgio, o vakarais paslaugiai nešioja savo mamų maisto krepšius.„Kai po daug metų prisimeni, kaip mokykloje paskutinįkart tave sumušė, pagalvoji, kas būtų, jei dabar tave „normaliai“ sumuštų“, – sako režisierius Robertas Nevecka.
