- Turim būt labai atsargūs. Nebus taip, kad tie žmonės tiesiog prisijungs.
Džimis Graltonas sugeba suburti žmones. Trečiajame dešimtmetyje jis nykiame Airijos kaimelyje įkūrė salę, kurioje vietiniai dienomis galėjo mokytis, o vakarais – šokti. Tačiau laisva dvasia katalikiškame krašte greitai užkliuvo tiems, kurių didžiausia vertybė – liaudies paklusnumas. Džimis buvo deportuotas į JAV. Po dešimties metų tremtyje jis grįžta į savo gimtinę. Kas, jei ne Džimis, gali atgaivinti nuobodžioje kasdienybėje paskendusių kaimo žmonių širdis? Jis atstato salę ir pradeda mokyti to, ko pats išmoko gyvendamas už Atlanto. Tačiau bažnyčios galva ir vietos valdžia netrunka apie tai sužinoti: senos žaizdos atsiveria vėl.„Man patiko ši laisva erdvė, kurioje žmonės galėjo save išreikšti: revoliucinės mintys, gimstančios šokant, mokantis ir linksminantis. Būtent todėl vietiniai tvarkdariai ir religinė bendruomenė nusprendė, jog ši vieta kelia pavojų“, – sako režisierius Kenas Loachas.
