- Jie neturėtų tavęs versti dirbti per visas šventes.
- Ir neverčia.
Olga – vieniša moteris, dirbanti stovėjimo aikštelės prižiūrėtoja. Pūga. Olga bergždžiai valo sniegą. Augančios pusnys sutrukdo moters lauktą susitikimą su dukra. Moteriai vis vien, kad vieni per pūgą jai draugiški, o kiti – tik spjauna į jos darbą. Galiausiai jai gimsta mintis, kaip dukrą prisikviesti į savo darbo vietą, stovėjimo aikštelę…„Šis filmas yra vizualinė poema, kurią galima suprasti ir kaip trumpą pasakojimą apie vidinę izoliaciją, ir kaip modernią Sizifo mito versiją“, – sako režisierius Kauris Kokkas.
