- Kad ir koks būtų tikslas, žmogus jo siekia žiauriais būdais.
55-erių metų Povilas pusę savo gyvenimo praleido kalėjime. Dėl narkotikų vartojimo jam buvo amputuota koja. Išėjęs į laisvę Povilas atsikrausto į Liolių kaimo senelių namus ir pradeda naują gyvenimo etapą – greitai tampa neoficialiu įstaigos vadovu ir autoritetu, filosofuoja apie gyvenimą „zonoje“ ir už jos ribų. Viskas pasikeičia, kai po buitinio konflikto Povilą iš senelių namų išmeta į gatvę. Vienintelis jo šansas grįžti į gyvenimą – kreiptis į reabilitacijos centrą ir pradėti gydytis nuo priklausomybės. Tačiau Povilas neskuba priimti sprendimo…„Artimiau susipažinus su Liolių senelių namų gyventojais, atradau ne tik tylius senų žmonių pokalbius apie mirtį, bet ir visiškai netikėtą, niekur neminimą ir šokiruojančią šios įstaigos pusę – išgertuves, muštynes, savotiškus autoritetus. Tuomet ir užsimezgė pažintis su Povilu Marcinkumi, kurio kontrastinga asmenybė sukrėtė ir įkvėpė kurti filmą“, – sako režisierius Ričardas Marcinkus.
