- Įsivaizduok, kad esi kažkas kitas. Kas nors, kas nieko nejaučia - kitas žmogus.
Vasara. Toskanoje karštis ir cikados. Kukurūzų laukuose siaučia „žudikas“. Pagavęs auką – darys jai viską, ką tik panorės. Tokį žaidimą žaidžia kempinge susipažinusių vaikų penkeriukė, kol nieko nenutuokiantys tėvai deginasi paplūdimyje ar sukasi nesibaigiančių tarpusavio dramų rate. Žaidimo tikslas – išmokti nieko nejausti... Ar pavyks vaikams pajausti ribą tarp žaidimo ir gyvenimo? Įtampa auga kas sykį, kai vienas iš jų pradeda skaičiuoti iki dešimties. „Filmo siužetą įkvėpė mano paties vaikystė. Mama, brolis ir aš bijojome žiauraus tėvo būdo ir smurto. Kai mums buvo apie 10 metų, aš ir brolis susikūrėme alternatyvų fantazijų pasaulį. Turėjome kitą šeimą, buvome turtingi, įžymūs, įveikdavome visas gyvenimo kliūtis. Vieną dieną atėjo policija. Tėvas neleido mamai jo palikti. Ji nebegalėjo ilgiau jo kęsti. Tėvas verkė kaip vaikas. Aš nenorėjau tėvo palikti, tad priėjau ir daviau jam obuolį, bet policininkas liepė likti su mama. Nuo tos dienos bandau suprasti šią tamsią, įkyrią ir nekontroliuojamą jėgą, tūnančią mumyse ir atskiriančią nuo normalaus pasaulio“, – sako režisierius Rolando Colla.
