- Padarom taip: aš būsiu tavo tėtis, o tu man prisipažink, kad esi gėjus. Nekreipk dėmesio, kad mes ką tik mylėjomės.
Rytas. Jiedu lovoje tingiai gurkšnoja kavą. Glenas pasiima diktofoną ir įrašinėja Raso atsakymus apie naktinę kelionę po vienas kito kūnus. Įrašas –ne gražiam balsui prisiminti. Vienos nakties nuotykis ryte virsta meno projektu. Glenas ne iš tų, kuriems reikia meilės. Jis šaltai paspaudžia ranką, pamindžikuoja tarpdury ir dingsta. Atsisveikinus lieka tik nejaukumas. Tačiau Rasas nori daugiau ir netiki pasakomis, kad artumas ir intymumas Glenui – tik tuščios sąvokos. Tai itin jautri istorija apie dviejų vyrų ryšį ir širdies užtvaras ir užkardas, kurios pamažėl – pažįstant kitą ir išdrįsus jo siekti – lūžta. „Norėjau papasakoti nuoširdžią, intymią ir autentišką meilės istoriją. Norėjau atskleisti tą baimės ir jaudulio jausmą, kuris ateina su kažko naujo galimybe. Norėjau stebėti, kaip šie du vaikinai lėtai vienas kitą įsimyli, susižavi vienas kito skirtumais, tarsi atskleisdami trūkstamas savo tapatybės dalis. Norėjau užčiuopti tas bendrumo akimirkas, atsirandančias, kai du žmonės iš tiesų susižavi vienas kitu, ir švelniai atkreipti dėmesį į jų vidines kovas“, – sako režisierius Andrew Haigh’us.
