Bet kokie bandymai įsprausti filmą „Neregių žemė“ į įprastas personažų, siužetų formuluotes atsiduria aklavietėje. Savita vaizdo ir garso sintezė nubloškia į ribinę, dažnai įprastomis juslėmis sunkiai apčiuopiamą būseną, kurioje nyksta aiškios ribos tarp matomo ir nematomo, girdimo ir negirdimo. „Neregių žemės“ pasaulio erdvė, garsai, žmonės kviečia stabtelti, įsiklausyti, kiekvienam savaip įvertinti žmogų ir jo būtį susvetimėjusio pasaulio nuojautoje. „Filmas „Neregių žemė“ atsirado bandant atsakyti į klausimą, kaip nufilmuoti tai, ko neįmanoma pamatyti. Visais vėliau sukurtais filmais vienaip ar kitaip sprendžiu šį klausimą. Tikslaus atsakymo kol kas neradau ir tikiuosi, artimiausiu metu, nerasiu. Prieš 20 metų maniau, kad svarbu surasti atsakymą, dabar manau, kad svarbiau jo ieškoti“, – sako režisierius Audrius Stonys. Jubiliejiniais filmo „Neregių žemė“ metais filmo kūrėjai susiburia dar kartą, atgaivindami autentišką filmo vaizdą ir garsą. Suskaitmenintas ir restauruotas filmas suteikia unikalią galimybę pamatyti ir išgirsti filmą tokį, kokį jį matė žiūrovai prieš 20 metų. „Neregių žemė” – tai pirmas VšĮ „Meno avilys“ vykdomo projekto „Lietuvių dokumentinio kino antologija“ naujam kinematografiniam gyvenimui prikeltas kūrinys.