- Aš esu Kasparas Hauzeris! Muzika - mano narkotikas!
Bangų mūša į krantą išmeta kūną. Kasparas Hauzeris gyvas! Paslaptingai dingęs salos sosto paveldėtojas netikėtai sugrįžta! Tik... kitoks. Nebylus ir gležnas. Elgiasi keistai, net absurdiškai. Tarsi idiotas, tarsi šventasis. Lyg būtų iš kito pasaulio. Ausinių nenusiima net trumpam ir juda, lyg klausytųsi techno. Septyniems salos gyventojams jo mįslė jaukia protus. Kur jis buvo iki šiol? Kaip sugrįžo gyvas? Kas jis – naujasis mesijas, karalius ar niekingas apsimetėlis? Kasparą Hauzerį reikia perauklėti ir išmokyti būti didžėjumi. Yeah. „Kai prisilieti prie trumpo Kasparo Hauzerio gyvenimo istorijos, taip trūksta detalių, kurios paaiškintų, kas iš tiesų įvyko, jog dažniausiai iškylantys žodžiai yra „mįslė“, „paslaptis“. Tačiau aš norėčiau pridėti dar du žodžius – „siurrealu“ ir „kliedesys“, – sako režisierius Davide Manuli.
