,,Aktorius yra tarsi negyvėlis, man reikia kažko gyvo. Žmogaus, kuriam nereikia vaidinti, nes kamera jį prikelia gyvenimui."
Seniai seniai jaunas vyras turėjo vaiką nė nežinodamas, kuo jis taps. Dabar jo sūnui Rudžiui 17 metų, jis grįžta namo iš psichiatrinės ligoninės ir tikisi iš naujo užmegzti ryšį su šeima. Grįždamas pas motiną, užvis labiausiai trokšta sužinoti, kas yra jo tėvas. Atsitiktinumo dėka jis patenka į aktorių atranką. Režisierių sužavi jo nekaltumas, jis viliasi gavęs pagrindinio vaidmens atlikėją. Tačiau kitas atsitiktinumas Rudį paverčia ieškomu nusikaltėliu. Tik tuomet režisierius supranta, jog tas keistas tylus berniukas yra jo sūnus, žiaurus jo paties kūrinys. Jis apsisprendžia padėti berniukui ir lydi jį neišvengiamoje kelionėje atgailos link.
,,Visuomenėje elgesio ribas visuomet nustato dauguma. Man įdomu prieš šias ribas pastatyti veidrodį. Aš į šį klausimą jau bandžiau atsakyti ankstesniuose savo filmuose, bet šiame filme viskas ėmė aiškėti dar pasiruošimo stadijoje. Todėl ir nusprendžiau suvaidinti vieną iš pagrindinių vaidmenų ir suformuluoti klausimą - tai kas gi galu gale kaltas?" - klausia Kornelis Mundruczo.
