,,Lyg ir esu namuose, bet viskas... Na, nebe taip, kaip namuose."
Ana po ilgų užsienyje praleistų metų grįžta į gimtajį miestelį praleisti laiko su tėvais ir draugais, tikėdamasi šitaip pailsėti nuo svetur užgriuvusių rūpesčių. Mama dukros klausinėja net menkiausių smulkmenų, o tėvas Anai giriasi savo pasiekimais. Su senaisiais draugais mergina visai neranda bendros kalbos. Atrodo - viskas pasikeitė, net ir tas keliukas, vedantis prie jūros. Niekas nesuteikia Anai taip trokštos paguodos.