,,Ar žinai, kiek žmonių esu užmušęs? Penkis. Penkis žmones. Ir vis tiek miegu kaip kūdikis. Ar žinai, kodėl? Nes kiekvienu atveju turėjau rimtą priežastį."
Dingo žmogus vardu Hovartas. Visi įkalčiai veda į Lėšenkoliu, restoraną, garsėjantį vištienos patiekalais. Būtų visai neįtikėtina, jeigu detektyvas Breneris iškart sumotų, jog čia kažkuo dėta kaulų traiškymo mašina restorano rūsyje. Nedideli nusižengimai ar šiaip kokios silpnybės detektyvo nedomina, tačiau netrukus Breneris supranta, kad jis pats yra didžiuliame pavojuje. Graži jauna restorano savininkė jam taip apsuko galvą, kad atėjus vakarui jam labai pasiseks, jei dar ras ją ant savo pečių.
„Mes bandėme sukurti veikėją, kuris prieš savo valią įtraukiamas į prievartos verpetą. Ir po to jis paprasčiausiai negali iš ten ištrūkti. Iki pat pabaigos“, – sakė režisierius Wolfgangas Murnbergeris.
