,,Turėjau juokauti,m kad išgyvenčiau. Ne šiaip juokauti, o būti pats juokingiausias. Kasdien."
Džojus Friskas - komediantas, kurio gyvenimas pasidarė visai nebejuokingas. Pačią svarbiausią savaitę, kai jo pasirodymo stebėti atvažiuoja talentų ieškotojai iš Amerikos, jo gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Džojus ir šiaip sunkiai susitvarko su gyvenimu - jis pripratęs prie kokaino, vargiai pakelia atsakomybę rūpintis savo dukra Eimi. Kai namo šeimininkas pagrasina išmesti jį iš buto už nesumokėtą nuomą, Džojus jį daugelio žmonių akivaizdoje išplūsta ir net pagrasina nužudyti. Juokais, žinoma. Tačiau kitą rytą Džojų pasitinka policija ir pareiškia kaltinimus dėl sunkaus kūno sužalojimo. Namo šeimininkas guli ligoninėje, Džojus pats nieko neatsimena, o dešimtys žmonių girdėjo jo ,,grasinimus". Ieškodamas pagalbos, jis kreipiasi į buvusį karo akademijos bendraklasį Franką, kuris visai neseniai vėl pasirodė jo gyvenime. Tačiau netrukus Džojus supranta, kad Frankui atgijusi draugystė mažiausiai rūpi.
,,Juokas pro ašaras" - tai filmas apie prisiminimus ir jų poveikį mūsų pasirinkimams, nesvarbu, ar jie būtų sąmoningi, ar ne. Mes matome, kaip du skirtingi žmonės vertina ir jaučia tuos pačius įvykius ir kaip laikas vieniems tuos prisiminimus ištrina, o kitiems išlaiko ypač ryškius", - sako filmo režisierius Justinas Molotnikovas.