- NET JEI MANO SIELĄ ATSKIRSIT NUO MANO KŪNO...AŠ NIEKO NEPRIPAŽINSIU...
XV amžiaus Prancūzijoje vyksta erezija apkaltintos Žanos d‘Ark teismas, kurio teisėjai – prancūzai dvasininkai – simpatizuoja anglams. Teisėjai nuolat kamantinėja Žaną, mėgindami priversti ją išsižadėti savo įsitikinimų. Kalėjime uždarytai moteriai jie grasina kankinimais. Suprasdama, kad jos laukia mirties bausmė, Žana pasirašo išsižadėjimą, ir bausmė pakeičiama kalėjimu iki gyvos galvos. Sėdėdama kameroje nukirptais plaukais, ji suvokia išdavusi save ir savo įsitikinimus, todėl atsižada savo parašo. Žana pririšama prie stulpo ir sudeginama sielvartaujančių liudininkų akivaizdoje. Dėl Žanos d‘Ark sudeginimo kyla maištas, kurį žiauriai numalšina anglų kariuomenė. „Aš norėjau sukurti himną, apdainuojantį sielos triumfą prieš gyvenimą“, - apie filmą „Žanos d‘Ark aistra“ sakė režisierius Carlas Theodoras Dreyeris.