Visuomenėje, kurioje visi turi galimybę skraidyti, patys piliečiai pasmerkia save paklusti gravitacijai. Virš žmonių galvų - jokios saulės ar atviro dangaus, visuomenės narių gyvenimas yra rutina, jie neturi jokios vilties pajusti pasitenkinimo. Vienas žmogus vis dėlto nusprendžia mesti iššūkį status quo. Jis meta darbą, atsiriša viską, prie ko buvo pririštas, ir pakyla tiesiogine šio žodžio prasme.
