Velnio sala

Fridrikas Thóras Fridrikssonas (g. 1954) yra vienas originaliausių Islandijos autorių, režisierių ir prodiuserių. Savo kūrybinę veiklą jis pradėjo beveik mėgėjiškai, naudodamas 16 mm juostas. Vadovavo universiteto filmų klubui, įkūrė pirmąjį Islandijos filmų archyvą ir buvo vienas Reikjaviko kino festivalio iniciatorių. Jo filmas „Baltieji banginiai“ („Skytturna“) 1987 m. apdovanotas Liubeko premija „Filmlinse“ (šiandieninė laikraščio „Lübecker Nachrichten“ publikos premija). Antrasis vaidybinis filmas „Gamtos vaikai“ („Börn náttúrunnar“) apdovanotas net 23 tarptautiniais prizais, o filmas „Kino dienos“ („Biódager“) 1994 m. – Haugesundo kino festivalio „Amandos“ premija bei Liubeko kino festivalio Baltijos šalių žiuri prizu. Be to, šis filmas buvo apdovanotas 1995 m. Mamerso kino festivalio publikos prizu už geriausią filmą, o tais pačiais metais Laono festivalyje pelnė pagrindinį prizą. 1996 m. filmas „Velnio sala“ („Djöflaeyjan“) apdovanotas „FIPRESCI“ prizu už režisūrą Karlovy Varų kino festivalyje. 1999 m. Fridrikssonas sukūrė filmą „Visatos angelai“ („Englar alheimsins“), kuris Islandijoje buvo apdovanotas už geriausią operatorių, režisūrą ir geriausius vaidmenis. Šis filmas rodytas daugelyje pasaulio kino festivalių, o 2000 m. Karlovy Varuose apdovanotas specialiąja žiuri premija ir „FIPRESCI“ prizu. 2001 m. Santa Barbaros kino festivalyje jis pripažintas geriausiu užsienio filmu. 2002 m. filmas „Sakalai“ („Fálkar“) taip pat demonstruotas daugelyje pasaulio kino festivalių, tarp jų ir Kanuose, o Geteborgo kino festivalyje pelnė prizą už geriausią montažą.