Agnès Varda nufilmavo šį televizinį filmą, reaguodama į 1967 m. perversmą, kurio metu Graikijoje buvo įvesta karinė diktatūra. Dokumentinis kinas jame nepastebimai pinasi su fikcija. Viena vertus, režisierė suteikia balsą teisių neturintiems graikų pabėgėliams, gyvenantiems Prancūzijoje. Kita vertus, pasitelkdama išgalvotą pasakojimą, kuriame jauna mergina vardu Anjez įsimyli graiką pabėgėlį, apmąsto savo pačios graikiškąsias šaknis. Taip ir neparodytas ir išlikęs tik į Belgiją išsiųstoje darbinėje kopijoje (visa kita medžiaga buvo sunaikinta) filmas „Nausikaja“ – tai mėginimas įžvelgti prasmę privačių likimų ir universalių istorinių procesų sampynoje.
