- Šiuose namuose neturime ko slėpti.
Balionai, šampanas, baltos suknelės ir šokiai. Šeimos būryje vienuoliktąjį gimtadienį švenčianti Angeliki užpučia žvakutes ir iššoka pro balkoną. Prieš mirtį mergaitės veidą puošia šypsena. Rodos, natūraliai kylantis klausimas „Kodėl?“ namiškių nekamuoja. Po tragedijos šeimą užplūdęs sielvartas priverstinai nuslopinamas metų metus palaikytos griežtos tvarkos, o kiekviena abejonė pasitinkama mechanišku Angeliki artimųjų tvirtinimu, jog šis įvykis tebuvo nelaimingas atsitikimas. Nusišluosčius slapta išriedėjusias ašaras vėl bandoma šypsotis, tačiau net ir kruopščiai saugomos paslaptys vieną dieną iškyla į dienos šviesą. „Dažnai svarstau, kas stipresnis: tas, kuris smūgiuoja, ar tas, kuris jaučia skausmą? Žiauriausia prievarta gimsta iš tylos. Iš to, kas lieka nepasakyta. Iš rutinos ir įpratimo, kurie užgožia galios kuriamą emocinę tuštumą“, – sako režisierius Alexandras Avranas.
