,,Senelė pasakojo, kad blogi žmonės praranda savo vardus."
Jauna čiukčių mergina Neko prieš savo valią paimama iš savo šeimos vigvamo ir verčiama mokytis pradinėje mokykloje Rusijos kaime. Pirmą kartą gyvenime Neko apsupta kitos kalbos ir kultūros, ji maištauja prieš bandymus paversti ją ruse. Iš jos tyčiojasi bendraklasiai, o mokytojai nuolat spaudžia, tad Neko nusprendžia pabėgti ir slapčia grįžti pas šeimą. Mergaitė įkalba bendraklasį čiukčę Parasi bėgti kartu. Vaikai bėga per šaltą ir negailestingą tundrą ir darosi aišku, kad jie netrukus bus jėga grąžinti į mokyklą. Neko – paskutinė tokia kaip ji – atitolo nuo savo palikimo.
„Gyvenimas pradinėje mokykloje yra puikus būdas papasakoti mažumų gyvenimą, ten labai aiškiai pasimato kaip mažesnės kultūros keičiamos į dominuojančią. Savo filme norėjome padiskutuoti apie mažumo statusą mokykloje, bet ne oficialiame lygmenyje. Miniatiūrinis pradinės mokyklos pasaulis tik parodo, koks žiaurus gali būti rasizmas mažesnėse bendruomenėse. Abipusiai išankstiniai nusistatymai ir namuose išmokti stereotipai pas vaikus prasiveržia spontaniškai veiksmais ir žodžiais“, - sakė filmo režisieriai Anastasia Lapsui ir Markku Lehmuskallio.
