Gražinos Arlickaitės filmų sąrašas bičiuliams | Scanorama - Europos šalių kino forumas

Gražinos Arlickaitės filmų sąrašas bičiuliams

Gražinos Arlickaitės filmų sąrašas bičiuliams

16-oji „Scanorama“ pristato itin stiprią ir įvairiapusę programą. „Scanorama“ festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė palydės jus šiame gero kino labirinte. Štai jos filmų-favoritų dešimtukas.

Kariaujanti moteris

rež. Benedikt Erlingsson; Islandija, Prancūzija, 2018

Penkiasdešimtmetės Halos lengvai neįveiksi. Ji padarys viską, kad patiestų priešą – vietos aliuminio pramonę, keliančią grėsmę kalnuotam Islandijos kraštovaizdžiui. Tačiau Halos ginklų žvangesys nuščiūva, kai jos gyvenime atsiranda mažametis našlaitis. „Kariaujanti moteris“ – tai pasakojimas apie nedalomą žmogaus ir gamtos vienovę, kurios apsuptyje mažomis kovomis pasiekiamos didelės pergalės.

Kanų kino festivalis – programa „Kritikų savaitė“.

 

Kaltė

rež. Gustav Möller; Danija, 2018

Policijos dispečeris ir buvęs pareigūnas Asgeras Holmas atsiliepia į pagrobtos moters skambutį. Netikėtai nutrūkęs telefono ryšys įsuka aukos ir pagrobėjų paieškas – apsiginklavęs tik telefonu Asgeras ryžtasi išlaisvinti nepažįstamąją. Vyras greitai supranta, kad reikalas kur kas sudėtingesnis, nei atrodė. Įtemptas trileris „Kaltė“ įtraukia į klaustrofobišką tikrovės ir vaizduotės pasaulį, atskleidžia realybės dvilypumą ir pavaldumą akimirkos galiai.

Sandanso kino festivalis – publikos apdovanojimas; Roterdamo kino festivalis – publikos apdovanojimas; Sietlo kino festivalis – apdovanojimas už geriausią režisieriaus darbą.

 

Saulėlydis

rež. László Nemes; Prancūzija, 2018

1913 m., Budapeštas. Dvidešimtmetė Iris, ankstyvosios jaunystės metus praleidusi našlaičių prieglaudoje, nusprendžia įsidarbinti skrybėlių krautuvėje, kadaise priklausiusioje tėvams. Viena gražiausių XX a. pradžios Europos sostinių ją pasitinka sudėtingais išbandymais ir tamsia šeimos praeitimi. Istorinį laiką veriančio žvilgsnio meistras László Nemesas vaizduoja žmogiškumo nuosmukį ir gęstančią gražiąją epochą – visuotinį saulėlydį, po kurio pasaulis neatpažįstamai pasikeis.

Venecijos kino festivalis – FIPRESCI apdovanojimas.

 

Ingmaro Bergmano beieškant

rež. Margarethe von Trotta, Felix Moeller; Vokietija, Prancūzija, 2018

Savo naujausiame filme vokiečių režisierė M. von Trotta suteikė žodį kūrėjams, kuriuos I. Bergmano asmenybė arba filmai įkvėpė galynėtis su amžinaisiais klausimais didžiajame ekrane. Savo mintimis apie kino metrą dalijasi aktorė ir režisierė Liv Ullmann, prancūzų režisierius ir knygos apie I. Bergmaną bendraautoris Olivier Assayas, prancūzų režisierė Mia Hansen-Løve ir režisierius Rubenas Östlundas, kuris oponuodamas garsiajam tėvynainiui, savitai, bet taip pat negailestingai ir giliai skrodžia šiuolaikinę visuomenę.

Kanų kino festivalis – nominacija „Auksinės akies“ apdovanojimui už geriausią dokumentinį filmą.

 

Septintasis antspaudas

rež. Ingmar Bergman; Švedija, 1957

Riteris Antonijus Blokas po dešimtmetį trukusių kryžiaus žygių grįžta į gimtąją Švediją. Jį pasitinka badas, maras ir laužuose pleškančių raganų vaizdai, o prieš akis išnyra baltaveidė Mirtis, reikalaujanti kario gyvybės. Blokas jai prisistato kaip savo vilčių belaisvis ir, vildamasis išlošti amžinybę, pasiūlo sužaisti šachmatų partiją. Mirtis sutinka. Prasideda kino istorijoje vienas stipriausių pokalbių apie žmogaus būties laikinumą ir tikėjimą.

Kanų kino festivalis – Specialusis žiuri apdovanojimas, „Auksinės palmės šakelės“ nominacija.

 

Pakilti iš pelenų

rež. Camilla Strøm Henriksen; Norvegija, Švedija, 2018

Nuo vaikystės Džil šeimoje buvo už vyriausią. Ji rūpinasi savo mylinčia, bet psichiškai nestabilia motina bei jaunesniuoju broliu. Žinia, kad jų aplankyti atvažiuos kartu negyvenantis tėvas, suteikia vaikams taip reikalingos vilties. Todėl, kai šeimą ištinka nelaimė, Džil stengiasi laikyti ją paslaptyje. Be pastangų jungdamas atšiaurų realizmą ir Džil vaizduotės magiją, filmas „Palikti iš pelenų“ iš arti studijuoja, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju.

Toronto tarptautinis kino festivalis – specialusis paminėjimas už geriausią režisierės darbą.

 

Akloji zona

rež. Tuva Novotny; Norvegija, 2018

Marija, Andersas, jų duktė Tėja ir sūnus Bjornas – laiminga ir darni šeima, kurios kasdienybėje, atrodytų, nėra vietos negandų debesims. Tačiau, kai vieną dieną juos sudrebina nelaimingas atsitikimas, kiekvienam tenka suvokti tikrąją tobulo gyvenimo spektaklio kainą. Norvegės Tuvos Novotny debiutas savo emocinio išgyvenimo įtaiga gali būti lyginamas su garsiuoju E. Muncho paveikslu „Klyksmas“: aktorių nepriekaištingai artikuliuojama emocijų gama neišvengiamai priverčia žiūrovus patirti katarsį.

San Sebastian tarptautinis kino festivalis – geriausias aktorės darbas.

 

Tranzitas

rež. Christian Petzold; Vokietija, Prancūzija, 2018

Georgas – iš koncentracijos stovyklos pabėgęs vokietis, nuo fašistų besislapstantis Paryžiuje. Bet tai trunka neilgai: miestas okupuojamas, prasideda reidai ir valymai, o vienintelė išeitis persekiojamiems pabėgėliams – gauti tranzitinę vizą ir iškeliauti už Atlanto iš Marselio. Tokia galimybė yra, bet Georgui teks ją užsidirbti, perduodant kelis laiškus valdžiai nepalankiam rašytojui į viešbutį. Kurdamas alegoriją į dabartinę Europos situaciją, režisierius Antrąjį pasaulinį karą perkelia į šių dienų Marselį, sukurdamas paslaptingą film-noir istoriją.

Berlyno tarptautinis kino festivalis – pagrindinis konkursas.

 

Krautuvų valsas

rež. Thomas Stuber; Vokietija, Austrija, 2018

Milžiniško prekybos centro komandoje naujokas Kristianas iš lėto susipažįsta su šios vietos siurrealistine lentynų ir mechanizmų tvarka. Jam padeda Brunas iš gėrimų skyriaus, atskleisdamas mažąsias gero darbo paslaptis. Pamažu įsiliedamas į kolektyvą, Kristianas įsimyli žaviąją Marioną iš desertų skyriaus. Trumpi pasimatymai per pertraukas, priverčia Kristianą laukti ateinančios darbo dienos. Thomo Stuberio „Krautuvų valsas“ – tikra odė humanizmui, vaizduojanti pilką darbininkų gyvenimą kaip pilną kasdienės magijos ir vilties blyksnių.

Berlyno kino festivalis – Kino gildijos apdovanojimas, Ekumeninės žiuri prizas.

 

Akla meilė

rež. Tom Lass; Vokietija, 2017

Ferdis negražus. Jis desperatiškai nori susirasti merginą, bet negali, nes kas su tokiu, kaip jis, apskritai norėtų prasidėti? Tačiau kartą jis sutinka Joną, ir Jona – akla. Pirmąsyk Ferdžio gyvenime yra vilties! Tačiau Ferdis nežino, kad Jona nėra akla, tik apsimetinėja.

Miuncheno kino festivalis – FIPRESCI apdovanojimas.

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.