„– Negi reikia trenkti taip stipriai?
– Čia kinas, ne teatras.“
Kai 22 metų Raineris Werneris Fassbinderis su trenksmu įsiveržė į nedidelio, bet novatoriško Miuncheno teatro sceną, niekas nenumanė, kad įžūlus jauniklis taps vienu garsiausių vokiečių pokario kino režisierių. Nepaisant ankstyvo nuosmukio, jo filmai sudrebindavo svarbiausius kino festivalius ir supriešindavo žiūrovus bei kritikus. Siautulingas talentas, radikalios pažiūros, provokatyvus savęs afišavimas ir nepasotinamas meilės troškimas pavertė jį žmogumi, draskomu nenutildomo vidinio riksmo – vienu ryškiausių ir kontroversiškiausių savo laikotarpio enfant terrible.
