„Kažką sapnavau... Neprisimenu, ką, bet buvo žiauriai baisu.“
Nujausdami, kad jų santykiai priėjo liepto galą, Elina ir Tobijas nusprendžia išvažiuoti stovyklauti, tikėdamiesi, jog ši patirtis padės jiems vėl atrasti vienas kitą. Tačiau po pirmos nakvynės miške juos pažadina keista dainelė. Taip jie pirmąkart pamato keistuolių grupę, kurių žaidimai Elinai ir Tobijui atneš tik kančias. „Koko-di, koko-da“ – tai demoniška „Švilpiko diena“, kur besikartojantis pagrindinių veikėjų košmaras virsta galinga užsitęsusio gedulo metafora.
