ŽUDYMO AKTAS

Vaizdai

Kas yra „karo nusikaltimai“ sprendžia nugalėtojai. Aš esu nugalėtojas. Todėl galiu pats nuspręst, kas yra kas.

Jie sako, kad žudydami jautėsi kaip gangsteriai iš Holivudo filmų. Už tai, ką padarė, jie niekada nebuvo nubausti, priešingai – jie tapo lyderiais, melagingos istorijos herojais. Jiems, susitepusiems rankas tūkstančių Indonezijos genocido aukų krauju, siūloma tapti kino žvaigždėmis: tiksliai rekonstruoti vykdytus žudymo aktus, patiems kurti filmus. Rašyti scenarijus. Vaidinti save. Vaidinti savo aukas. Kurti spalvotas, jausmingas ir įtaigias skirtingų žanrų kino juostas. Visai kaip Holivude.

Šis filmas – tai siurrealistinė kelionė, pasakojanti apie žudymo banalumą ir beprasmybę. Apie iškreiptą tikrovę, kurioje tarpsta blogis, o jo šerdyje tūno absurdiškumas.

„Filmuojant išgyvenusiuosius žudynes labai nerimavome, pirmiausia, dėl jų saugumo. Be to, jie negalėjo tiksliai papasakoti, kaip vyko žudymai. Tačiau žudikai sutiko bendradarbiauti labai noriai. Filmavome, kaip jie didžiuodamiesi aukština savo nusikaltimus žmonijai, ir nesulaukėme jokio pasipriešinimo. Visos durys buvo atviros. Vietinė policija net lydėjo mus į žudynių vietas, sveikinosi ir juokavo su žudikais“, – sako režisierius Joshua Oppenheimeris.

Festivaliai: 

Berlyno tarptautinis kino festivalis – Ekumeninės žiuri ir žiūrovų apdovanojimai „Panoramos“ programoje;Danijos nacionaliniai kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas; Šefildo dokumentinių filmų festivalis – didysis prizas, žiūrovų apdovanojimas; CPH:DOC (Tarptautinis Kopenhagos dokumentinių filmų festivalis)– didysis prizas; pristatytas Toronto kino festivalyje.

Joshua Oppenheimer, Christine Cynn, anonimas

Joshua Oppenheimeris gimė 1974 m. Teksase. Studijavo Harvarde ir Londono Šv. Martino meno ir dizaino koledže. Pastaruosius dešimt metų jo tyrinėjamų objektų lauką sudarė kariai, baudžiamieji būriai ir jų aukos, ryšys tarp politinio smurto ir visuomeninės vaizduotės. Žymiausi darbai: „Vietos, kurias vadiname namais“ (1996), „Visa Luizianos pirkimo istorija“ (1998), „Globalizacijos įrašai“ (2003) bei daugybė trumpametražių filmų.

 

 

 

 

 

Christine Cynn pastaruosius keturiolika metų kuria dokumentinius bei eksperimentinius filmus. Studijavo Harvarde, yra gavusi Fulbraito stipendiją. Kartu su Joshua Oppenheimeriu režisavo dokumentinį filmą „Globalizacijos įrašai“ (2003). Dirbo tyrėja Jungtinės Karalystės Humanitarinių tyrimų tarybos „Genocido ir žanro“ projekte.