TRYS DIENOS

Vaizdai

– O kas po to?

– Po to būna šviesa.

Apleistame uoste klajoja trys pavargusios sielos – du draugai ir mergina. Jie ieško vietos, kur bent trumpam galėtų suartėti ir patirti ką nors tikra. Tačiau šios pastangos bevaisės, o vienatvė didesnė už tuščią krantinės aikštę. Purvini viešbučiai suteikia pastogę, bet ne šilumą, griūvančios bažnyčios – trumpą priebėgą, bet ne tikėjimą. Šių žmonių likimai paženklinti kartėliu ir nusivylimu. Jų gyvenimai – tai amžinas ir beviltiškas bėgimas nuo kitų ir savęs.
 
„Reikėtų atskirti realybę nuo jos stilizacijos. Realybė kine yra sužalojama. <...> filme „Trys dienos“ vaizduojamas veiksmas realiai vyksta kelias dienas, o filmas trunka pusantros valandos, tad laikas yra suspaustas, ir tai jau visai kiti dėsniai negu realybėje“, – sako režisierius Šarūnas Bartas.

Festivaliai: 

Tarptautinis Berlyno kino festivalis – FIPRESCI apdovanojimas – garbingas paminėjimas, Ekumeninės žiuri prizas – specialusis paminėjimas; Europos kino apdovanojimai – nominuotas kaip geriausias jaunasis filmas; kino festivalis „Fantasporto“ – „Režisierių savaitės“ apdovanojimas.

Šarūnas Bartas

Šarūnas Bartas (gimė 1964 m. Šiauliuose) yra vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos Lietuvoje atstovų – režisierius, aktorius, prodiuseris. 1990-aisiais Š. Bartas baigė Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomo kino studiją „Kinema“. Sukūrė dokumentines juostas „Tofolarija“ (1985) ir „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), 1991-aisiais pristatė pirmąjį vaidybinį filmą „Trys dienos“. 2001 m. už filmus „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997) ir „Laisvė“ (2000) buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2005 m. pristatė filmą „Septyni nematomi žmonės“, o 2010-aisiais – „Eurazijos aborigeną“, kuris apkeliavo daugybę festivalių visame pasaulyje.