SVETIMKŪNIS

Vaizdai

Jei sąžinė ir egzistuoja, ji reliatyvi. Maniškė visiškai kitokia nei mano „aukų“.

Trisdešimtmetė Kasia palieka savo dabartinį gyvenimą ir širdies draugą italą Andželo tam, kad taptų vienuole. Andželo, vildamasis, kad Kasia dar apsigalvos, prisižada jos laukti. Tačiau vos pradėjęs naują darbą jis sutinka Kris – visišką Kasios priešingybę. Kris pasiryžusi bet kam, kad tik pasiektų savo. Jeigu nešokinės pagal jos dūdelę, Andželo gali sugriauti ir savo karjerą, ir gyvenimą. O Kris užsigeidė būtent jo... Šis filmas – tai dviejų radikaliai skirtingų moterų istorija, pasakojanti ir apie šiandienos Rytų Europą: jau baigiamą užvaldyti jai naujo kapitalizmo, tačiau vis dar stipriai priklausomą nuo religijos.

 

„Šis filmas – tai psichologinė drama apie jaunatviško idealizmo ir visuotinio cinizmo sandūrą. Pasakojama istorija anomali tuo, kad čia persekiojamas jaunas italas, pasišventęs krikščionis. Prieš jį stovi save išdavusios moterys, kurios yra ciniškesnės ir brutalesnės už vyrus. Idealizmas, nors ir tebetiki Viešpačiu, turi baigtis. O cinizmas vis tik subyra, net jeigu galų gale ir lieka nepalaužtas“, – sako režisierius Krzystofas Zanussi.

Festivaliai: 

Rodytas Toronto kino festivalyje.

Krzysztof Zanussi

Krzysztofas Zanussi gimė 1939-aisiais Varšuvoje, Lenkijoje. Varšuvos universitete studijavo fiziką, vėliau Jogailos universitete Krokuvoje studijavo filosofiją. 1966-aisiais baigė Lodzės kino akademiją. Garsiausi jo filmai: „Apšvietimas“ (1973), „Inventorius“ (1989), „Gyvenimas – mirtina lytiniu keliu plintanti liga“ (2000) ir „Papildas“ (2002). Filmas „Pastovus veiksnys“ (1980) pelnė komisijos ir Ekumeninės žiuri apdovanojimus Kanų kino festivalyje. Per 50 metų trukusią karjerą K. Zanussi sukūrė daugiau kaip 30 vaidybinių ir dokumentinių filmų. Jis taip pat yra teatro režisierius ir kelių knygų autorius. 2013-aisiais „Scanorama“ pristatė nebaigtą režisieriaus filmą „Svetimkūnis“.

   Filmą pristato