SUDIE, KALBA

Vaizdai

Greitai visiems reikės vertėjo, kad suprastų žodžius, sklindančius iš jų pačių lūpų.

Idėja paprasta.
Ištekėjusi moteris ir vienišas vyras susitinka.
Jie mylisi, ginčijasi, mojuoja kumščiais.
Tarp miesto ir kaimo klaidžioja šuo,
keičiasi metų laikai.
Vyras ir moteris vėl susitinka.
Šuo su jais.
Tavyje kitas,
o tu kitame.
Ir dabar jau trys asmenys.
Buvęs sutuoktinis viską sugriauna.
Prasideda antras filmas:
toks pat, kaip ir pirmas,
bet kitoks.
Nuo žmonijos pereiname
prie metaforos.
O viskas pasibaigs
šuns lojimu ir vaiko ašaromis.
 „Mes kalbame ir turime kalbėti, bet šiuolaikiniame pasaulyje kartais rodosi, jog kalba nustoja egzistavusi. Prieš tūkstančius metų pradėjome vadinti ne tik gyvus padarus, bet ir daiktus. Žodžiai prarado prasmę, o pavadinimų vis daugiau ir daugiau. Atsisveikinti su kalba – tai atsisveikinti su tuo, kaip kalbi tu“, – sako režisierius Jeanas Lucas Godard‘as.

 

Festivaliai: 

Kanų kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje, žiuri apdovanojimas, pristatytas Europos kino apdovanojimams.

Jean-Luc Godard

Jeanas Lucas Godard‘as gimė 1930 m. Paryžiuje. Karjerą pradėjo kaip kino kritikas įtakingame kino žurnale „Cahiers du Cinéma“. Kine debiutavo filmu „Iki paskutinio atodūsio“ (1960) ir išgarsėjo kaip vienas ryškiausių prancūzų Naujosios bangos režisierių. J. L. Godard‘o filmografijoje beveik šimtas ilgametražių, trumpametražių bei dokumentinių filmų, tokių kaip „Moteris yra moteris“ (1961), „Gyventi savo gyvenimą“ (1962), „Panieka“ (1963), „Mažasis kareivis“ (1963), „Atskalūnų gauja“ (1964), „Pamišėlis Pjero“ (1965), „Vyriška–moteriška“ (1966) ir „Savaitgalis“ (1967).