Sebastijonas – krikščionis Romos imperatoriaus Diokletiano svitoje. Bundantis jo tikėjimas skatina priešintis imperatoriaus įsakymui žudyti. Už tokį nusižengimą Sebastijonas baudžiamas tremtimi į atokias imperijos vietas. Dabar jis – eilinis kareivis. Smurtas, kraujas, prakaitas, vanduo, vynas ir meilė maišosi jaunų karių kasdienybėje. Būrio vadas Severas akimis godžiai ryja saulės nutviekstą Sebastijono kūną, tačiau Sebastijonas trokšta tik Dievo. Jis atsisako kautis ir vykdyti kiekvieną vado nurodymą. Už tai baudžiama mirtimi.
„Fizinį skausmą gali numalšinti morfinas, bet socialinės atskirties skausmo sumažinti neįmanoma“, – sakė vienas iš filmo režisierių Derekas Jarmanas.
