SAULIAUS SŪNUS

Vaizdai

– Mes per judu mirsim.

– Mes jau seniai mirę.

Vengrijos žydas Saulius dirba Aušvico specialiojoje komandoje. Vyras priverstas padėti žudyti tėvynainius. Mechaniškai, ramiai, išmokęs negirdėti aimanų, nematyti baimės kupinų akių, jis kasdien palydi į dujų kamerą, surenka rūbus ir į krūvą sumeta bejėgius mirusiųjų kūnus. Tačiau šiandien numirėlių krūvoje Saulius išvysta dar kvėpuojantį berniuką. Tai jis – Sauliaus sūnus. Ant rankų laikydamas gyvybę beiškvepiantį kūną, Saulius pasiryžta neįmanomam – palaidoti vaiką koncentracijos stovykloje, kur šimtai gyvybių kasdien virsta pelenais, o mirtis, kaip ir gyvenimas, atrodo beprasmė. Šį filmą Vengrija pristato „Oskarams“.

„Norėjome eiti visai kitu keliu nei dauguma istorinių dramų – atsisakyti milžiniškų užmojų, didžiulės apimties ir daugybės skirtingų požiūrių į tuos pačius įvykius. Filmas neatskleidžia Holokausto istorijos, jis pasakoja apie ankštuose laiko ir erdvės rėmuose užspaustą žmogų, patekusį į siaubingą situaciją. Apie dvi dienas žmogaus, priverstinai netekusio savo žmogiškumo, bet radusio moralinį išsigelbėjimą išsaugant mirusiojo kūną“, – sako režisierius László Nemesas.

Festivaliai: 
Kanų kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje, pelnė Didįjį komisijos prizą, FIPRESCI apdovanojimą, François Chalais apdovanojimą ir „Vulcain“ apdovanojimą už geriausią garso režisūrą.

László Nemes

László Nemesas gimė 1977 m. Budapešte, Vengrijoje. Studijavo istoriją, tarptautinius santykius ir scenarijaus rašymą Paryžiuje, vėliau dirbo režisieriaus asistentu Prancūzijoje ir Vengrijoje, kur prisidėjo kuriant trumpametražius ir ilgametražius filmus. Dvejus metus dirbo legendinio režisieriaus Béla Tarro asistentu, vėliau studijavo kino režisūrą Niujorke. Pristatė kelis trumpametražius filmus, kurie buvo rodyti daugiau nei 100 festivalių visame pasaulyje.