LAIMINGAS, KAD ESU KITOKS

Vaizdai

Aš žinau, kad tu esi homoseksualus. Tave galima išgydyti. Eik pas prostitutę. Aš sumokėsiu.

Praėjusio amžiaus Italijos televizijos kronikose homoseksualai buvo vaizduojami kaip perdėtai moteriški, dėl atsitiktinių santykių pakvaišę hedonistai. Garbaus amžiaus sulaukę gėjai puikiai prisimena, ką reiškė gyventi visuomenėje, kurioje homoseksualumas buvo ne tik smerkiamas, bet ir bandomas išgydyti. Filmo herojai dalijasi savo patirtimis: vienus aplinkinių homofobija paliko tik su pribloškiančiomis istorijomis, kitus – su neužgyjančiais randais. Tačiau kiekvienas jų apie savo meiles ir praradimus šiandien pasakoja visiškai atvirai. Kiekvienas jų yra laimingas, būdamas kitoks.
 
„Seksualinis kitoniškumas turėtų būti homoseksualų stiprybė, padedanti jiems atsilaikyti prieš stereotipus, kurie dažnai yra žiaurūs ir beveik visada nukreipti prieš žmogų“, – sako režisierius Gianni Amelio.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – pristatytas „Panoramos“ programoje.

Gianni Amelio

Gianni Amelio gimė 1945 m. Italijoje, studijavo filosofiją. 8-ajame dešimtmetyje pradėjo kurti televizinius, dokumentinius ir vaidybinius filmus, reklamas. Pripažinimo sulaukė sukūręs filmą „Atviros durys“ (1990), kuris buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Režisieriaus filmai „Pavogti vaikai“ (1993), „Lamerica“ (1994) ir „Kaip mes juokėmės“ (1998) pelnė kritikų pripažinimą. G. Amelio juostos „Namo raktai“ (2004), „Dingusi žvaigždė“ (2006) ir „L’intrepido“ (2013) buvo pristatytos Venecijos kino festivalyje. 2011 m. sukurtas filmas „Pirmasis vyras“ pelnė FIPRESCI apdovanojimą.