KULTŪROS KATEDROS

Vaizdai

Mes visada vaizduojamės amžinybę kaip idėją, kurios negalima suprasti, lyg kažką labai didelio! Kodėl gi būtinai didelio? Įsivaizduokit: o jeigu ten tik vienas kambarėlis, ir net ne kambarėlis, o tik susmilkusi kaimiška pirtelė, kur visose kertėse vorai – štai jums ir visa amžinybė.

Kartais pastatas gali būti kur kas daugiau nei betono, stiklo ar mūro konstrukcija. Kartais pastatas yra ištisas pasaulis, judrus miestas su savomis taisyklėmis ir hierarchija. Jis panašus į milžinišką instrumentą, žmogaus kūną su širdimi ir nervais, muzika varvantį korį. Kultūros katedrą. Šeši režisieriai vedžioja žiūrovus po ypatingus pastatus, atgyjančius ir prabylančius žmogaus balsu. Švytintis Berlyno filharmonijos laivas, begaliniai Rusijos nacionalinės bibliotekos koridoriai, kadaise visą Paryžių piktintis vertęs Pompidou centras... Kaip erdvė veikia žmogų? Kaip žmogus veikia erdvę?
 
„Mes siekėme keisti tradicinį pasakojimo stilių, vyraujantį filmuose apie architektūrą, ir plėtoti naują požiūrį į nuostabius pastatus, leisdami jiems patiems papasakoti savo istoriją. Norėjome atrasti jų sielą, atskleisti esmę, o ne sausus architektūrinius faktus“, – sako vienas režisierių Wimas Wendersas.
 
„Atrodo, kad kai kurie pastatai turi sielą ir todėl prabyla – atsiveria visai kitaip, nei to tikėjaisi. Taip, palikus objektyvumą, staiga viskas tampa labai subjektyvu“, – sako vienas režisierių Robertas Redfordas.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – pristatytas specialiojoje programoje

Wim Wenders, Michael Glawogger, Michael Madsen, Robert Redford, Margreth Olin, Karim Aïnouz

 

Wimas Wendersas gimė 1945-aisiais Diuseldorfe, yra žymus režisierius, rašytojas, fotografas. Baigęs mokyklą mokėsi medicinos, studijavo filosofiją, baigė Kino ir televizijos akademiją. 1970 m. pristatė debiutinį filmą „Vasara mieste“. Sukūrė pripažinimą pelniusius filmus „Alisa miestuose“ (1973), „Draugas iš Amerikos“ (1977), „Paryžius, Teksasas“ (1984), „Dangus virš Berlyno“ (1987) ir „Taip arti, taip toli“ (1993). Taip pat režisavo daug kritikų liaupsių pelniusius dokumentinius filmus „Buena Vista Social Club“ (1998) ir „Scanoramoje“ rodytą „Pina“ (2011) bei šių metų festivalyje rodomą filmą „Žemės druska“(2014). 

 

Michaelis Glawoggeris 1959 m. gimė Graco mieste Austrijoje. Studijavo San Francisko menų institute ir Vienos kino akademijoje. 2011 m. filmu „Šlovė prostitutėms“ jis užbaigė eseistinių dokumentinių filmų trilogiją.2013 m. jis išsiruošė į kelionę aplink pasaulį, ieškodamas idėjų naujam dokumentiniam filmui „Be pavadinimo“, tačiau 2014 m. balandžio mėnesį M. Glawoggerio kelionė baigėsi Liberijoje, kur režisierius mirė nuo maliarijos.

 

 

 

Michaelis Madsenas 1972 m. gimė Kopenhagoje. Studijavo meno istoriją, dirba režisieriumi ir kuria konceptualųjį meną, yra meno galerijos Kopenhagoje įkūrėjas. Jo dokumentinė juosta „Į Amžinybėje“ (2010) pasakoja apie pirmąją ilgalaikę branduolinių atliekų saugojimo vietą pasaulyje. 

 

 

 

 

Robertas Redfordas gimė 1936 m. Santa Monikoje, JAV. Jis yra žymus Amerikos kino aktorius, režisierius, prodiuseris ir aplinkosaugininkas. 1981 m. pelnė „Oskarą“ už savo debiutinį ilgametražį filmą „Paprasti žmonės“, o 2001-aisiais buvo apdovanotas „Oskaru“ už viso gyvenimo pasiekimus. 

 

 

 

 

Margreth Olin gimė 1970 m. Norvegijoje. Studijavo žurnalistiką ir dokumentinį kiną Bergene ir Osle. Ji režisuoja ir prodiusuoja dokumentinius bei vaidybinius filmus, dirba su teatro pjesėmis. Pirmasis jos filmas „Angelas“ 2010 m. Norvegijos buvo pristatytas „Oskarų“ apdovanojimams. 2013 m. pasirodęs „Niekur kaip namie“ pelnė Norvegijos kino apdovanojimą. 

 

 

 

 

Karimas Aïnouz 1966 m. gimė Brazilijoje. Studijavo architektūrą Brazilijoje ir mokėsi kino Niujorke. Jis kuria vaidybinius bei dokumentinius filmus ir moko scenarijaus rašymo paslapčių. Jo meno instaliacijos buvo eksponuojami parodose visame pasaulyje. Debiutinis filmas „Madam Sata“ 2002 m. buvo pristatytas Kanų kino festivalyje.